Mūsų egzistenciją lydi vienas svarbus klausimas: kokia yra gyvenimo prasmė? Kiekvienas žmogus gali interpretuoti gyvenimo prasmę skirtingai, priklausomai nuo savo vertybių, įsitikinimų, patirties ir tikslų. Žmonės prasmę randa karjeroje, santykiuose, meilėje, šeimoje, kūryboje, tobulindami save, religijoje. Iš esmės tai kiekvieno asmeninis reikalas.

Didžiulė istorinė, filosofinė ir moralinė prasmė glūdi ir Laisvojoje mūrininkijoje: asmenybės keitimasis, tobulinimas, mokymasis tolerancijos, kova su prievarta, taikos ir žmogiškumo erdvė, bendrystė, brolybė, gyvenimo konstravimas, išmokstant pasitikti ir įveikti mirtį. Labai sunku žodžiais nusakyti, kas sudaro Laisvosios mūrininkijos egzistencinę prasmę – ją reikia išgyventi, ir tai gali padaryti tik laisvasis mūrininkas.

Laisvoji mūrininkija – ypatinga dorovinė sistema, pridengta alegorijomis ir iliustruota simboliais. Tai pažinimas, kurio negalima perteikti žodžiais.

Laisvosios mūrininkijos tikslas – dorovinis auklėjimas, labdara ir kūrimas tokio pasaulio, kuriame viešpatautų tarpusavio sutarimas, laisvė ir tolerancija. Duoti kitiems suteikia gyvenimui prasmės. Tarnaudami kitiems sulaukiame dosnaus emocinio grįžtamojo ryšio. Tie, kuriems tikėjomės padėti, iš tiesų padeda ir mums.

Laisvosios mūrininkijos objektas – žmogus, kuris laikosi moralinių normų ir nori tobulėti, nepaisydamas jokių priešingybių. Aš noriu priimti savo artimo brolio pasaulį. Mes ne tarpusavyje kovojantys individai, o broliai, vienijami tokių pat siekių ir norų. Tai, kas mus skiria, viso labo smulkmena, nereikšminga smulkmena, palyginti su tuo, kas mus, brolius, artina ir sieja.

Beatodairiškas sėkmės vaikymasis ir išsikeltų tikslų įgyvendinimas neatneš mums tvarios laimės. Sėkmė ir šlovė jos irgi nesuteiks. Galia ir pinigai nesuteikia laimės ir dvasinės ramybės, o išoriniai laimėjimai – tikrojo džiaugsmo. Aristotelis daugiau kaip prieš du tūkstančius metų rašė: „Pinigus kaupiančio žmogaus gyvenimas nėra laisvas, ir aišku, kad turtas nėra mūsų siekiamas gėris – juk jis yra tik priemonė kam nors kitam.“

Kas iš tikrųjų daro mane laimingą? Laimės šaltinis glūdi mūsų pačių prote ir širdyje, tai vidinis ramybės ir pasitenkinimo jausmas.

Mes patys susikuriame daug dalykų, kurie nustelbia džiaugsmą ir laimę. Didumą kančių susikuriame patys, tad logiška, kad galime sukurti daugiau džiaugsmo. Bėda ta, kad mūsų pastangos ir žinios daugiausia skiriamos materialinėms vertybėms ir per mažai rūpinamės dvasinėmis vertybėmis. Mūsų kūno fizinei būklei svarbus imunitetas, apsaugantis nuo išorės veiksnių, o mūsų sielai turi būti svarbus dvasinis imunitetas, mokantis vengti žalingų emocijų ir minčių.

Jauskime širdyje, kad padedame kurti geresnį pasaulį, kurį paliksime savo vaikams ir anūkams. Tam pirmiausia reikalinga harmonija su savimi ir emocinės atskirties prevencija, nes priešingu atveju tai kelias, vedantis į dvasinį bankrotą.

Kiekviename iš mūsų tegul vyksta vidinis keitimasis ir naujo kelio paieška, ieškant patikimų vertybių. Kuo labiau atsiduosime šioms paieškoms, tuo labiau nepertraukiama tampa mūsų širdžių ir rankų grandinė.

Tęskime savo darbus, mums patikėta Laisvosios mūrininkijos vertybių tęstinumas ir darbas bendrojo gėrio labui. Tapkime geresni už tuos, kurie buvome vakar.

LDL DG DM br. Rimantas Kėvalas