Didžiojo Oratoriaus brėžinys Didžiojoje Sueigoje Lietuvos Didžiosios Ložės 20-mečiui paminėti

Didžiai Garbusis Didysis Meistre, Didžiai Garbieji Meistrai, Garbieji Meistrai, Brangiausi Broliai,

Štai kaip gera ir kaip malonu,
kur broliai gyvena vienybėje!
Tai lyg brangus aliejus ant galvos,
varvantis į barzdą – Aarono barzdą,
kol nuteka ant apykaklės jo apdaro.
Tai lyg Hermoną gaivinanti rasa,
kuri krinta ant Ziono kalnų,
nes čia VIEŠPATS teikia savo palaiminimą –
amžinąjį gyvenimą.
(Ps 133)

Žodis „jubiliejus“ yra kilęs iš hebrajiško žodžio „jovel“, reiškiančio ožio ragą, iš kurio buvo daromas pučiamasis instrumentas. Pučiant šį ragą buvo skelbiama ypatingų metų pradžia. Kas 50 metų Biblija liepia švęsti Malonės metus, kai kiekvienas turėtų grįžti į savo dėl prasiskolinimo parduotą žemę arba atgauti dėl nuskurdimo prarastą laisvę. Ilgainiui Malonės ir Atleidimo metai imti vadinti Jubiliejiniais metais. Galime drąsiai teigti, kad tikroji Jubiliejaus reikšmė yra Laisvė ir Savarankiškumas.

Mums jau 20 metų. Kiekvienas savęs tepaklausia, ar šiandien esame laisvi, savarankiški, darbingi ir kūrybingi. Trumpai apžvelkime mūsų istoriją. 1993 m., padedant broliams vokiečiams, buvo įkurta Garbioji Ložė „Renaissance“. 1995 m. – GL „Vilnius Orient“. 1999 m. – GL „Uolusis lietuvis“. Prabėgus 9 m. nuo pirmosios ložės įkūrimo, 2002 m. balandžio 13 d. buvo įkurta Lietuvos Didžioji Ložė. Skaičiuje „9“ galime įžvelgti simbolį laikotarpio, kuris reikalingas žmogiškajai būtybei susiformuoti ir pasiruošti gimimui.

Po „užgimimo“ Lietuvos Mūrininkija sėkmingai pergyveno simbolinės „kūdikystės“ periodą (2002-2005 m.), kurio metu sveikai besiformuojanti asmenybė įgyja pasitikėjimo dorybę, kuri savoruožtu augina viltį ir skatina norą toliau augti ir tobulėti. Šiuo laikotarpiu buvo įkurta GL „Šv. Jonas“ (2005 m.). Simbolinė „vaikystė“ (2006-2015 m.) – savarankiškumo užtvirtinimo, iniciatyvos ir valios ugdymo metai. Šiuo laikotarpiu susikūrė GL „Memfis prie Obelisko“ (2011 m.) ir GL „Skarynia“. Simbolinės „paauglystės“ metu iškyla labai svarbi užduotis – susiformuoti tapatybę. Nebrandi patologinė tapatybė save įtvirtina atsiribodama, niekindama ir žemindama aplinkinius, ypač kitokius. Ji nuolatos ieško priešų, „neteisiųjų“, „klaidatikių“, nori mokyti ir kontroliuoti žemesniais laikomus aplinkinius. Brandi asmenybė savo tapatybę formuoja per geranorišką dialoginį santykį AŠ-TU, gebėdama gerbti ir vertinti kitų asmenybių pasiekimus. Mes išlaikėme „paauglystės egzaminą“ (2016-2021 m.). To įrodymas – darnus vokiškos ir prancūziškos masoniškųjų tradicijų sinerginis apjungimas, į Lietuvos Didžiąją Ložę įsiliejus skaitlingam Prancūzijos Didžiajai Ložei priklausiusių Senųjų ir priimtųjų škotų apeigų brolių būriui. To vaisius – GL „Adomas Mickevičius“ (2017 m.), pirmoji LDL ložė, dirbanti pagal Senąsias ir priimtąsias škotų apeigas. Šio periodo „derlingumą“ taip pat įrodo netrukus po to dar trijų ložių įsteigimas – GL „Po Gintarine karūna“ (2018 m.), GL „Vilnius Arch“ (2018 m.) ir GL „Aušra“ (2018 m.).

Šiandien minime 20 metų sukaktį. Mums tai reiškia, kad simboliškai įžengiame į „suaugusių“, autonomiškų, savarankiškų asmenybių (ložių) pasaulį. Esame pasaulinėje mūrininkijoje lygūs tarp lygių. Turime įgauti savitą charakterį, atrasti savąjį kelią. Tai amžius, kai asmenybė per santykį su Didžiuoju Visatos Architektų įsisąmonina savo misiją pasaulyje. Misijos supratimas įkvepia kurti vizijas, planuoti ateitį, bendradarbiauti, dirbti komandoje. Mes ką tik įrodėme, kad tapome suaugusiais. Susikūrėme 10 ateinančių metų gaires. Įrodėme, kad gebame žvelgti viena kryptimi. Žinome, kur norime eiti, ką norime kartu statyti. Žinoma, laukia dar daug iššūkių. Vienas iš jų – per anksti pasenti, per dažnai gręžiojantis atgal ir per retai žiūrint į priekį. Štai ką apie tai byloja Šventasis Raštas (Mk 2):

21 Niekas nesiuva lopo iš naujo milo ant palaikio drabužio, antraip lopas atplėštų nuo jo gabalą (naujas nuo seno), ir skylė tik padidėtų.
22 Taip pat niekas nepila jauno vyno į senus vynmaišius. Antraip vynas suplėšytų vynmaišius, ir nueitų niekais ir vynas, ir vynmaišiai. Jaunam vynui – nauji vynmaišiai!“

Vynas simbolizuoja bičiuliško pokylio džiaugsmą. Jaunas vynas simbolizuoja „svaigulį“, drąsą svajoti, kurti vizijas. Senas vynas sako: „Kam viso to reikia?“, „Kurių galų nerimsti?“. Jaunas vynas atsako: „O kodėl ne?“ Įveiksime „seno vyno“ iššūkį tik jei atsiversime ateičiai ir jaunajai kartai, nebijosime svajoti ir visi kartu siekti užsibrėžtų tikslų. Tam reikia augti ir išlikti jaunais. Daugiau jaunų širdžių, daugiau drąsių vizijų ir novatoriškumo.

Tad sau ir Jums, mielieji mano Broliai, šiandien linkiu augti platyn ir gilyn! Būti brandžiai „suaugusiais“, novatoriškai pritaikyti tradicijas šioms dienoms ir ateinančiai kartai!

Nebijoti svajoti ir pasiduoti vizijų svaiguliui!
Nepervargti ir nepasenti be laiko!
ODĖ JAUNYSTEI

Aš pasakiau.